Pas mus viskas kuo puikiausiai !!!

Pramogos suomijos archipelage

Čia jau yra atplaukė Litas ir Brabanderis. Mes padreifavom prie įėjimo į Turku ir palaukėm Lito jis atsidėkojo, pavaišino šviežia duona ir pakeldamas musu laivo pavadinimą signalinėmis vėlevelemis.

Nu va kolkas tiek.
Pagarbiai,
Kapitonas
Osvaldas Kudzevičius

Iš Sankt Peterburgo į Turku plaukėme nei daug, nei mažai… Per visas 8 The Tall Ships‘ Races Cruise in Company dienas, aplankėme 4 uostus ir 1 negyvenamą salą.

Iš Sankt Peterburgo visi šių metų The Tall Ships‘ Races dalyviai išplaukė vadinamajame burių parade, tiesa, jame taip ir nebuvo pakelta nė viena burė, nes pūtė labai nepalankus vėjas. Na, bet žmonės mumis džiaugėsi ne ką mažiau. J

Išplaukus į jūrą, įgulos gyvenimas po truputį įgijo formą. Formos formulė – 4 x 3 x 2. 4 valandas dirbi, 4 valandas budi, 4 valandas miegi ir vėl iš naujo. Spėji ir naktine, ir dienine jūra pasidžiaugti…arba ne …

Turėjom dienos režimą, kuris taip greitai išmuša iš vėžių, kad ilgainiui tokios svarbios sąvokos žemėje kaip valandos, savaitės ar mėnesio dienos tampa visai neaktualios. Žinai diena ar naktis, šilta ar šalta, pietūs jau buvo ar dar bus. Tiesa, plaukėm ramūs ir laimingi, o kilus pastarajam klausimui, į jį visada atsakymą (beje, skanų!) turėdavo budintys kambuze (jachtos virtuvėlėje). Tokiu tempu gyvendami, nepamiršom, kad ne už kalnų ir antrosios The Tall Ships‘ Races varžybos, tad iki būsimo starto Turku treniravomės.

Pirmas aplankytas uostas – Kotka. Šiomis dienomis Kotka švenčia savo 130 metų sukaktį, tad atvykus mus pasitiko šventine nuotaika pasipuošęs miestas. Buvome gražiai ir svetingai priimti, spėjome pasivaikščioti po šventinę mugę, aplankyti keletą vietinių muziejų. Kotka buvo pirma stotelė Suomijoje – šalyje, kur sauna yra gyvybiškai svarbi nacionalinė vertybė ir tautinis/kultūrinis bruožas viename. Pabandėme savo kailiu. Laaabai tiko ir patiko!

Už nugarų palikę Kotką, judėjome toliau. Vakarop buvo nutarta, kad nakčiai švartuosimės vienoje iš negyvenamų salų. Kaip tą dieną rašoma laivo žurnale, pusvalandis po vidurnakčio prisišvartavome Brockholemen‘o saloje prie tiltelio. Ryte dar greitai greitai  ją apibėgom, apžiūrėjom ir, pasijutę mažais mažais milžiniškų akmenų ir uolų akivaizdoje, atsišvartavę toliau yrėmės tarp tūkstančių salelių ir/ar tiesiog pavojingai iš vandens kyšančių uolų. Ilgainiui susidaro įspūdis, kad plauki begaliniu ežeru, o salelės, vadinamos šcherais, nuolat konkuruoja savo grožiu.

Tądien gamta nebuvo palanki mūsų iškilautojiškam nusiteikimui, tad visą dieną grūmęsi su 19-30 mazgų priešpriešiniu vėju, pavakare ėmėme ieškoti užuovėjos ir svetingo uostelio. Pavyko ne iš pirmo karto, mat pirmas mielas uostelis buvo skirtas tik karinės bazės darbuotojams, po to teko dreifuojant patykoti, kol bus atkeltas tiltas, mat mums kaip ir kitoms šalia buvusioms jachtoms visai nesinorėjo grįžti.

Šiaip ne taip „Lietuvai“ radome vietą Suomenlinna salos uostelyje, Helsinkyje. Iki miego valandų dar turėjome šiek tiek laiko, tad persikėlę į centrinę Helsinkio dalį, bandėme įsijausti į miesto dvasią. Grįžę dar spėjome apžiūrėti ir pačią mus priėmusią salą, kurioje 1748 metais pradėti statyti įtvirtinimai tapo rimtu kariniu fortu, tarnavusiu pagal paskirtį net iki 1973 metų. Dabar, tai puiki sala maloniems pasivaikščiojimams ir betarpiškiems kontaktams su regiono istorija.

Palikę Suomenlinna beveik po paros, auštant naujai dienai, išvarginti sudėtingo navigavimosi plaukiant Alandų salynu, kiek vėluodami pasiekėme kurortinę Kasnäs salą. Paskaitę šios salos aprašymą, labai laukėme apsilankymo joje. Hm… na, bet eilinį kartą pasimėgavę gėlo vandens malonumais bei sauna, išvykome į kitą salą / uostą / miestelį, kuris nors ir buvo gerokai savikritiškesnis, visai įgulai paliko vietos, į kurią būtų miela dar sugrįžti, įspūdį.

Nagu sala buvo ne tik svetinga, bet ir labai gyva. Tai kurortinis miestelis, kuris įgulos nuomone tiek dydžiu, tiek nuotaika bei išvaizda labai primena mūsų Juodkrantę. Jachtos koordinatorius pasiguodė, kad uostelyje stovi net 50 laivų daugiau nei jie galėtų priimti. Na, bet visi draugiškai tilpome, jokių nepatogumų nepatyrėme, apsilankėme neeilinėje senovinėje pirtelėje Marta Inn viešbutėlyje, o išvykdami juokavome, kad už nugarų paliekame vaikų, šunų ir populiariųjų guminukų salą.

…ką gi čia savo pasakojimą ir baigsiu, nes ant denio girdžiu nerimstantį įgulos lakstymą ir juoką (tiksliau tai būtų pavadinti žvengimu)… Regis vyksta ilgai organizuotas vandeniu užpildytų balionėlių mūšis.

pirmojo etapo startas

Pirmąjį lenktyninį didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships’ Races Baltic 2009“ etapą, prasidėjusį Gdynėje, sėkmingai užbaigę burlaiviai jau švartuojasi Sankt Peterburge.

Pirmasis iš „A“ klasės atstovų finišą pasiekė su Rusijos Federacijos vėliava plaukiantis pilno apiburinimo laivas „Mir“, antrasis – Gdynės jūreivystės akademijai priklausantis „Dar Mlodziezy“. Perskaičiavus laiką, „A“ klasėje pirmoje vietoje atsidūrė Norvegijos burlaivis „Christian Radich“, antrojoje vietoje – kitas norvegų burlaivis „Sorlandet“, trečioje – Švedijos „Tre Kronor af Stockholm“. „B“ klasėje pirmauja Nyderlandų burlaivis „Jacob Meindert“, „C“ klasėje nugalėjo „Ebb Tide“, „D“ klasėje greičiausi buvo Suomijos atstovai su jachta „Henrika“.

Lietuvai šiame regatos etape atstovavusi jachta „Lietuva“ „D“ klasėje liko septinta iš dvidešimt devynių šios grupės dalyvių.

Jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius pasakojo, kad įgulos nuotaika puiki, o patirti įspūdžiai – fantastiški. Naktį po finišo įgula praleido negyvenamoje saloje netoli Suomijos krantų. Taip buvo mėginama išvengti nepalankių oro sąlygų.

Mūsų šalies atstovams rimtų incidentų išvengti pavyko, tačiau prieš pat lenktynių startą plyšo pagrindinė jachtos burė. „Tokia nesėkmė kaip plyšusi burė neišmušė mūsų įgulos iš vėžių, nes susirinkome kovoti. Galiu tik pasidžiaugti, kad darnių komandos veiksmų dėka startavome laiku ir sėkmingai pasiekėme finišo liniją“, – pasakojo jachtos „Lietuva“ kapitonas O. Kudzevičius.

Antrajame „The Tall Ships’ Races Baltic 2009“ regatos lenktynių etape Lietuvai atstovaus net 6 laivai : „Brabander“, „Amberslail“, „Litas“, „Lietuva“, „Pegasus“ ir „Lady L“.

Deja, pirmajame regatos etape sėkmė lydėjo ne visus. Lenkijos barkentina „Pogoria“ netoli Suomijos krantų neteko stiebų. Kaip pranešama, dėl per didelio burių ploto, esant stipriam vėjui, lūžo priekinis stiebas (fokstiebis). Vėliau neatlaikė ir didysis stiebas (grotstiebis), kuris krisdamas užkabino ir galinį stiebą (bizanstiebį). Buriavimo praktikantus iš laivo evakavo malūnsparnis, o burlaivis buvo nutemptas į Hanko uostą Suomijoje. Praktikantams ir įgulos nariams nelaimės metu sužeidimų išvengti pavyko.

Sankt Peterburge regatos dalyviai svečiuosis iki liepos 14 dienos, po to plauks į Turku uostą Suomijoje. Šis etapas bus laisvasis, t.y. jo metu nelenktyniaujama. Paskutinis „The Tall Ships’ Races Baltic 2009“ etapas Turku – Klaipėda startuos liepos 26 d. Planuojama, kad Klaipėdos uoste liepos 31 – rugpjūčio 3 dienomis švartuosis daugiau nei 100 burlaivių ir jachtų.